28 skyrius Visos kančios kyla iš troškimų.

Klausimas: Aš atvykau iš tolimos šalies. Aš esu patyręs tam tikrų vidinių patirčių ir norėčiau juos palyginti su jumis.
Maharadž: Visomis reikšmėmis – ar tu pažysti save?

K: Aš žinau, kad esu ne kūnas. Taip pat esu ne protas.
A: Kodėl taip sakai?

K: Aš nejaučiu, kad būčiau kūne. Atrodo, lyg būčiau visose vietose, visur. O protą aš sugebu taip sakant išjungti ir įjungti. Todėl, jaučiu, kad neesu protas.
A: Kai tu jauti save visur pasaulyje, ar tu išlieki atskiras nuo pasaulio? Ar tu esi pasaulis?

K: Abu variantai. Kartais aš jaučiu, kad neesu nei kūnas nei protas, o tiesiog vienas viską stebintis srautas. Kai pasineriu gilyn į tai, aš atrandu save esant viskuo ir pasaulis ir aš tampa vienu.
A: Labai gerai. O kaip dėl troškimų? Ar turi jų?

K: Taip, jie kyla – trumpi ir paviršutiniški.
A: Ir ką tu su jais darai?

K: O ką aš galiu su jais daryti? Troškimai ateina ir praeina. Aš stebiu juos. Kartais matau kaip mano kūnas ir mano protas įsitraukia į jų išpildymą.
A: Kieno troškimai yra išpildomi?

K: Jie yra dalis pasaulio kuriame aš gyvenu. Jie yra tokie pat kaip medžiai ar debesys danguje esantys čia pat.
A: Ar tai nėra kažkokios netobulybės ženklas?

K: Kodėl jie turėtų būti? Jie yra tokie kokie yra, ir aš esu toks, koks esu. Kaip gali atsirandantys ir pranykstantys troškimai įtakoti mane? Žinoma, jie įtakoja formą ir turinį proto.
A: Labai gerai. Kuom tu dirbi?

K: Aš esu probacijos darbuotojas.
A: Ką tai reiškia?

K: Prižiūriu lygtinai paleistus nepilnamečius nusikaltėlius – stebiu jų elgesį, rūpinuose jų mokymusi ir įsidarbinimu.
A: Ar tau reikia dirbti?

K: Kas dirba? Darbas tiesiog vyksta savaime.
A: Taip, bet ar tau reikia dirbti?

K: Man jis reikalingas vardan pinigų. Man patinka tai ką darau, todėl, kad per tai esu santykyje su gyvomis būtybėmis.
A: Kam jos tau reikalingos?

K: Jiems gali reikėti manęs ir jų lemtis nulėmė, kad aš dirbu šį darbą. Juk tai yra vienas gyvenimas.
A: Kaip pasiekiai savo dabartinę būseną?

K: Šri Ramana Maharši mokymai mane atvedė į kelią. Tuomet aš sutikau žmogų vardų Douglas Harding, kuris pamokė mane kaip dirbti su “Kas aš esu?”.
A: Ar tai nutiko staiga ar palaipsniui?

K: Tai buvo gan staiga. Lyg staigiai prisiminus tai ką visa laiką žinojai. Suvokimo akimirksnis – “Kaip paprasta”. Aš tariau: “Kaip paprasta; Aš neesu tas, kas maniau esu! Aš nei tas, kuris suvokiamas, nei suvokėjas; Aš esu tiesiog suvokimas”.
A: Net ne suvokimas, bet tai kas daro visa tai įmanoma.

K: Kas yra meilė?
A: Kai nėra išskirtinumo ir atskirumo jausmo, tai gali vadinti meile.

K: Kodėl tiek daug streso tarp vyro ir moters meilės?
A: Todėl, kad laimės elementas joje yra labai svarbus.

K: Ar taip nėra visoje meilėje?
A: Nebūtinai. Meilė gali sukelti skausmą. Tu vadini tai tuomet atjauta.

K: Kas yra laimė?
A: Harmonija tarp vidinio ir išorinio yra laimė. Kita vertus, tapatybė su išoriniu sukelia kančias.

K: Kaip įvyksta savęs identifikacija?
A: Savastis savo prigimti pažysta tik pati save. Dėl patirties trūkumo visą ką ji patiria ji sutapatina su savimi. Patirdama kančią ji išmoksta žiūrėti į išorę(viveka) ir gyventi viena (vairagya). Kuomet tinkamas elgesys (uparati) tampa norma, atsiranda galingas vidinis poreikis (mukmushutva) ieškoti savo šaltinio. Kūno šviesa yra uždegama ir viskas pasidaro aišku ir šviesu (atmaprakash).

K: Kokia yra tikroji kančių priežastis?
A: Savęs identifikaciją su ribotu (vyaktitva). Pojūčiai kaip tokie, nors ir stiprūs, tačiau nesukelia kančios. Tai yra protas, kuris klajoja po klaidingas idėjas, prisirišęs prie mąstymo: “Aš esu šis, Aš esu tas.”

K: Mano draugas turėjo košmarus kiekvieną naktį. Mintis apie ėjimą miegoti jį tiesiog terorizavo. Niekas jam negalėjo padėti.
A: Kompanija tikrai gerų (satsang) jam padėtų.

K: Gyvenimas savaime yra košmaras.
A: Kilni draugystė (satsang) yra nuostabus vaistas nuo visų ligų, tiek fizinių, tiek protinių.

K: Iš esmės tokios draugystės surasti neįmanoma.
A: Ieškok viduje. Tavo tikroji savastis yra tavo geriausias draugas.

K: Kodėl gyvenimas pilnas prieštaravimų?
A: Prieštaravimai yra skirti palaužti proto išdidumui. Mes turime suvokti kokie vargšai ir bejėgiai esame. Tol, kol mes klaidiname save įsivaizduodami kokiais turime būti, ką žinoti, ką turėti, ką daryti, tol esame tikrai liūdnoje padėtyje. Tik tais visiškame savęs paneigime atsiranda galimybė atrasti savo tikrąją prigimtį.

K: Kodėl tiek daug streso savęs paneigime?
A: Tiek pat, kiek ir savirealizacijoje. Netikras aš turi būti apleistas, tik tuomet bus įmanoma atrasti tikrąjį.

K: Savastis, kurią jūs įvardinate kaip klaidingą, man yra labiausiai tikra. Tai yra vienintelė savastis, kurią žinau. Tai ką jūs vadinate tikrąją savastimi yra paprasčiausia sąvoka, išsireiškimas, proto kurinys, patrauklus vaiduoklis. Mano kasdienis aš nėra gražuolis, pripažystu, tačiau jis yra mano ir vienintelė savastis. Ar jūs taip matote – ar tai yra jūsų tikrovė, ar jūs tik norite, kad aš patikėčiau jūsų pasakojimu to, ko jūs nematote?
A: Neskubėk su išvadomis. Suvokimai paremti pojūčiais ir formuojami atminties įtakoja suvokiantijį, kurio prigimties tu niekada netyrinėjai. Suteik tam visą savo dėmesį, rūpestingai tyrinėk tai ir tu atrasi savo esybės gylius ir pločius apie kuriuos net nesapnavai.

K: Aš turiu būti atitinkamos nuotaikos, kad tyrinėčiau save sėkmingai.
A: Turi būti rimtas, iš tiesų suinteresuotas, su rimtu ketinimu. Turi būti pilnas gerų ketinimų sau pačiam.

K: Aš esu savanaudis, gerai.
A: Tu neesi. Tu visalaik naikini save tarnaudamas keistiems dievams, priešiškiems ir melagingiems. Visomis prasmėmis būk savanaudis – teisingu būdu. Linkėk sau gero, daryk tai kas yra gera tau. Sunaikink viską kas stovi tarp tavęs ir laimės. Būk viskas – mylėk viską – būk laimingas – suteik laimę. Nėra didesnės laimės.

K: Kodėl tiek daug kančios meilėje?
A: Visos kančios gimsta iš troškimų. Tikroji meilė niekada nesukelia nusivylimo. Kaip gali vienybės jausmas nuvilti? Išraiškos troškimas gali sukelti nusivilimą. Toks troškimas kyla iš proto. Kaip ir su visais protiniais dalykais, nusivilimai yra neišvengiami.

K: Kokią vietą seksas užima meilėje?
A: Meilė yra būties būsena. Seksas yra energija. Meilė yra išmintinga, seksas yra aklas. Kai tik tikroji meilės ir sekso prigimtis bus suprasta, nebeliks jokio konflikto ir nesusipratimo.

K: Yra tiek daug sekso be meilės.
A: Be meilės viskas yra blogis. Gyvenimas be meilės yra blogis.

K: Kas gali mane priversti mylėti?
A: Tu esi pati meilė – kuomet nebijai.

Guru Nisargadatta Maharadž – Aš Esu Tai, 28 skyrius Visos kančios kyla iš troškimų.

Parašykite komentarą