Eiti prie įrankių juostos
Category

Nisargadatta Maharadž

Category
K: Na, jūs sakėte, kad aš esu Aukščiausioji Realybė. Aš tikiu jumis. Ką man reikėtų daryti toliau?
A: Aš jau sakiau. Atrask viską kas tu neesi: kūnas, jausmai, mintys, idėjos, laikas, erdvė, būvimas ir ne-būvimas, tas ar anas – viskas į ką tu gali nurodyti nėra tu. Žodinis pareiškimas neduos jokio rezultato – galite kartoti tai begalo. Jūs turite stebėti save be perstojimo – konkrečiai protą – momentas po momento, nieko nepraleidžiant. Ši stebėsena yra esminė sąlyga norint atskirti savastį nuo to, kas tu neesi.
K: Stebėjimas – ar tai mano tikroji prigimtis?
A: Stebėjimui reikalingas kažkas, ką būtų galima stebėti. Mes vis dar dualume!
K: O kaip su stebėjimo stebėjimu? Sąmoningu sąmoningumu?
A: Tušti žodžiai jūsų toli nenuves. Eikite vidun ir atraskite kas jūs neesate. Visa kita nesvarbu.

iš Nisargadatta Maharaj – AŠ ESU TAI, 10 skyrius

K: Mano sadhana yra labai sunki.
A: Jūsų sadhana turi būti. Tai vyksta. Tiesiog būkite dėmesingas. Kur problema atsiminti, kad jūs esate? Jūs esate visą laiką.
Kodėl jūs kalbate apie veiksmą? Ar jūs veikiate nuolatos? Kažkokia nepažini jėga veikia, o jūs tik įsivaizduojate, kad kažką darote. Jūs tik stebite, kas vyksta, be jokios galimybės daryti kokį nors poveikį.
K: Kodėl manyje yra toks didžiulis pasipriešinimas nepripažinti, kad aš tiesiog nieko negaliu padaryti?
A: O ką jūs galite padaryti? Jūs esate lyg pacientas po narkozės, kuriam yra atliekama operacija. Kai jūs prabundate, operacija jau būna pasibaigus; ar galite pasakyti, kad jūs kažką padarėte?
K: Bet tai buvau aš, tas kuris pasirinko būti operuojamas.
A: Tikrai ne. Iš vienos pusės tai buvo pasekmė jūsų ligos, bei spaudimas medikų ir šeimos narių priimti tokį sprendimą. Jūs neturite jokio pasirinkimo, tik iliuzija pasirinkimo.
Jūs apkrautas klaidingomis savęs tapatybėmis – atsisakykite jų visų. Mano Guru mano pasakė – „Patikėk manimi. Aš tau sakau; tu esi dieviškas. Priimk tai kaip absoliučią tiesą. Tavo džiaugsmas yra dieviškas, tavo kančia yra dieviška. Viskas kyla iš Dievo. Atmink tai visada. Tu esi Dievas, tavo Ašvieno valia yra baigta“. Aš patikėjau juo ir netrukus supratau, kokie nuostabiai teisingi ir tikslūs buvo jo žodžiai.
Tai nebuvo tiesiog mąstymas: „Aš esu Dievas, aš esu nuostabus, aš esu už viso šito“. Aš tiesiog sekiau nurodymais, sufokusuoti protą į tyrą buvimą „Aš esu“ ir būti jame. Sedėdavau taip valandų valandas, tiesiog buvime „Aš esu“ ir netrukus mano protas ir ramybė ir džiaugsmas bei gili visą apgaubianti meilė tapo mano normalia būsena. Tuomet viskas pranyko – aš pats, mano Guru, gyvenimas kurį gyvenau, pasaulis aplink mane. Liko tik nesuvokiama tyla ir ramybė.
Stebėkite savo mintis taip kaip stebite eismą gatvėje. Žmonės ateina ir nueina; Jūs stebite be reakcijos. Iš pradžių tai gali būti nelengva, bet po tam tikros praktikos, jūs pastebėsite, kad jūsų protas geba veikti daugybe lygmenų, o jūs galite stebėti juos visus. Tik tada, kai turite tam tikro lygio interesą, jūsų dėmesys į jį patenka ir jūs išstumiate kitus lygius iš sąmonės lauko.
Bet net ir tuomet protas veikia būdamas už sąmoningo dėmesio ribų. Neužstrikite su savo prisiminimais ir mintimis: pasistenkite į savo dėmesio lauką įtraukti kai ką kitą, daug svarbesnius klausimus, tokius kaip „Kas Aš esu?“ Kaip nutiko kad Aš gimiau?“ „Iš kur ši visata aplink mane?“ „Kas yra tikra ir kas yra laikina?“ Jokie prisiminimai neiškils, jei jūs nustosite kreipti į juos dėmesį, emociniai prisirišimai laiko jus kaip vergą.
Jūs visada siekiate malonumo, stengiatės išvengti skausmo, visada džiaugsmo ir taikos. Ar jūs nematote, kad jūsų džiaugsmo paieškos verčia jus jaustis apgailėtinai? Pabandykite kitą kelią: kelią be skausmo ir malonumo, be prašymo ar atsisakymo, sutelkite visą savo dėmesį į lygmenį, kuriame „Aš esu“ yra amžinai čia.
Netrukus jūs suvoksite, jog taika ir džiaugsmas yra jūsų tikroji natūrali būsena, kuria bandėte pasiekti per trukdančius išorinius dalykus. Venkite blaškymosi, tai viskas. (…)
Atmindami tai, ką aš pasakiau, jūs pasieksite viską. Kartoju jums dar kartą: Jūs esate visą persmelkiantis, visą realybę apimantis. Elkitės atitinkamai: mastykite, jauskite ir veikite harmonijoje su visa kuo kas yra. Tuomet jums ateis patyrimas mano išsakytų žodžių. Tam nereikia jokių pastangų. Tikėkite ir veikite.

K: Ar jūs sakote, kad nėra ribos tarp gerų ir blogų dalykų?
A: Nėra skirtumo, kadangi nėra nei gerų nei blogų dalykų. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra tik būtina ir nebūtina. Tai kas reikalinga yra teisinga, o kas nereikalinga yra klaidinga.

K: Kas tai nusprendžia?
A: Situacija nusprendžia. Kiekviena situacija yra iššūkis, reikalaujantis tinkamo sprendimo. Kai sprendimas tinkamas iššūkis įveikiamas ir problema nustoja egzistuoti. Jei sprendimas netinkamas problema lieka neišspręsta. Jūsų neišspręstos problemos yra tai kas sudaro jūsų karmą. Išspręskite jas tinkamai ir būkite laisvi.

K: Man atrodo, kad jūs mane nuolat verčiate gryžti prie savęs. Ar tai reiškia, kad nėra objektyvaus pasaulio problemų sprendimo?
A: Pasaulio problemas sukūrė nesuskaičiuojamas kiekis žmonių, tokių kaip tu, kiekvienas su savo baimėmis ir troškimais. Kas gali tave išlaisvinti iš tavo asmeninės ir socialinė praeities, apart pačio tavęs? Ir kaip tu tai padarysi, nebent pamatysite skubų poreikį būti pirmą kartą be potraukio, atsiradusio dėl iliuzijos? Kaip tu iš tiesų gali padėti, jei tau pačiam reikia pagalbos?

K: Kokiu būdų senovės išminčiai padėdavo? Kokiu būdu jūs padedate? Kažkam iš to nauda, be abejonės; jūsų vedimas ir pavyzdys jiems reiškia daug; bet kokiu būdu jūs paveikiate visą žmoniją, gyvenimą ir sąmoningumą? Jūs sakote, kad jūs esate pasaulis; kokią įtaką jam padarėte?
A: O kokios įtakos tu tikiesi?

K: Žmogus yra kvailas, savanaudis, žiaurus.
A: Žmogus taip pat yra išmintingas, meilus ir malonus.

K: Kodėl ne vyrauja gerumas?
A: Vyrauja – mano realiame pasaulyje. Mano pasaulyje net tai, ką jūs vadinate blogiu, yra gėrio tarnas ir todėl reikalingas. Tai tarsi ligos ir karščiavimai, kurie išvalo kūną nuo nešvarumų. Liga yra skausminga, netgi pavojinga, tačiau, jei gydoma teisingai, tai gydo.

K: Arba nužudo.
A: Kai kuriais atvejais mirtis yra geriausias vaistas. Gyvenimas gali būti daug blogesnis už mirtį, o tai retai būna nemaloni patirtis, kad ir kokie būtų pasirodymai. Todėl, gailėkite gyvų, o ne mirusių. Mano pasaulyje ši gerų ar blogų dalykų problema neegzistuoja. Tai kas reikalinga yra geris, o tai kas nereikalinga yra blogis. Jūsų pasaulyje malonumas yra gėris, o skausmas yra blogis.

K: Kas yra būtina?
A: Augti yra būtina. Užaugti yra būtina. Palikti gerą, dėl geresnio yra būtina.

K: Kuo tai baigsis?
A: Pabaiga yra pradžioje. Jūs baigiate ten kur pradedate – Absoliute.

K: Tai kame tada bėda? Grįžti ten, kur pradėjau?
A: Kieno bėda? Kuri bėda? Ar jums gaila sėklos, kuri turi augti ir daugintis, kol ji taps galingu mišku? Ar jūs nužudote kūdikį, norėdami išgelbėti jį nuo gyvenimo vargo? Kas negerai su gyvenimu, ar jo per daug? Pašalinkite auginimo kliūtis ir visos jūsų asmeninės, socialinės, ekonominės ir politinės problemos tiesiog ištirps. Visata yra tobula kaip visuma, o jos dalys siekiančios tobulumo yra džiaugsmo išraiška. Savanoriškai paaukokite netobulą į tobulą ir daugiau nebus kalbų apie gėrį ir blogį.

K: Vis dėl to mes bijome geresnio ir kabinatės prie blogesnio.
A: Tai yra mūsų kvailystė, veržimasis į beprotystę.

Iš knygos Nisargadatta Maharaj – “Aš esu Tai”

K: Jei jūs esate anapus žodžių, tai apie ką mes galime kalbėti?
Viskas ką jūs sakote turi metafizinę prasmę; nėra jokio vidinio prieštaravimo. Tačiau, jūsų žodžiai nėra maistas man. Tai visiškai nepatenkina mano dabartinių poreikių. Kai aš prašau duonos, jūs man duodate deimantus. Jie yra nuostabūs, be abejonės, bet aš esu alkanas.

A: Nėra taip. Aš siūlau tau būtent tai ko tau reikia – prabudimą. Tu neesi alkanas ir tau nereikia duonos. Tau reikia nusimesti, atsikratyti, atsiriboti nuo viso to. Tai kuo tu tiki, kad tau reikia iš tiesų tau to nereikia. Tavo tikrąjį poreikį žinau aš, o ne tu. Tu turi sugrįžti į būseną Aš esu – tavo natūralią būseną. Bet kas kitas ką tu įsivaizduoji yra iliuzija ir kliūtis.
Patikėk manim, tau daugiau nieko nereikia, tik būti tuo, kuo tu esi.
Tu įsivaizduoji, kad padidinsi savo vertę kažką pridėdamas. Tai lyg auksas įsivaizduotų, kad pridėjęs vario jis pakels savo vertę. Pašalinimas ir apsivalymas, atsisakymas visko, kas yra svetima jūsų prigimčiai. Visa kita yra tuštybė.

K: Lengviau pasakyti, nei padaryti. Žmogus ateina pas jus su skrandžio skausmu, o jūs jam patariate atsisakyti skrandžio. Žinoma, be proto nebus ir problemų. Bet protas yra čia – labai apčiuopiamas.
A: Tai protas tau sako, kad jis yra čia. Neapsigauk. Visi tie nesibaigiantys argumentai apie protą yra sukurti pačio proto, dėl jo pačio saugumo, tęstinumo.

K: Pone, aš esu nuolankus ieškotojas, o jūs esate pati Aukščiausioji Tikrovė. Dabar ieškotojas atvyko pas Aukščiausiąjį, kad pasiektų nušvitimą. Ką daro Aukščiausiasis?
A: Klausyk tai ką aš tau sakau ir nejudėk nei per žingsnį nuo to. Mąstyk apie tai nuolatos ir apie nieką daugiau. Pasiekęs taip toli, palik visas mintis, ne tik apie pasaulį, bet apie save taip pat. Būk anapus minčių, tyliame būvime-sąmoningume. Tai nėra progresas, tai ko tu atėjai jau yra tavyje, laukia tavęs.

K: Tai jūs sakote, kad aš turėčiau nustoti mąstyti ir tvirtai laikytis idėjos: „Aš esu“.
A: Taip, ir kad kokia mintis kiltų šalia „Aš esu“, atsikratykite jos bet kokia kaina, nerodykite jai jokio dėmesio.

~ Guru Nisargadatta Maharaj
Ištrauka iš „Aš esu Tai“

K: Kas šie žmonės kambaryje? Ar jie jūsų mokiniai?

Nisargadatta: Paklauskite jų. Ne žodiniame lygmenyje žmogus tampa mokiniu, o tylioje savo būties gelmėje. Tu netampi mokiniu tiesiog taip nuspręsdamas; tai daugiau yra likimo dalykas, nei asmeninis pasirinkimas. Nėra svarbu kas yra mokytojas – visi jie linki gero. Svarbiausia mokinys – jo nuoširdumas ir sąžiningumas. Tinkamas mokinys visada ras tinkamą mokytoją.

Nisargadatta Maharaj – “Aš esu Tai”

K: Nėra lengva pasiekti vidinį mokytoją.
A: Kadangi jis yra tavyje ir su tavimi, sunkumas yra netikras. Pažvelk į vidų ir jį ten rasi.

K: Kai aš žvelgiu į vidų, aš ten randu tik pojūčius ir suvokimus, mintis ir jausmus, troškimus ir baimes, prisiminimus ir lūkesčius. Esu paniręs šiame debesyje ir nieko daugiau nematau.
A: Tas, kuris visą tai mato ir kartu mato nieką, yra vidinis mokytojas. Jis vienas yra, visa kita tik pasirodo. Jis yra tavo tikroji savastis (svarupa); tavo viltis ir laisvės užtikrinimas; rask jį ir įsikabink į jį, tuomet būsi išgelbėtas ir saugus.

Nisargadatta Maharaj – „Aš esu Tai“

K: Kai aš esu čia, šalia jūsų ir kalbuosi su jumis, patiriu ramybę. Ar tai nėra ženklas, rodantis dvasinės praktikos progresą?
A: Apie ką tu kalbi? Tu kalbi iš vaikų darželio lygmens. Aš nesikreipsiu į tavo mumukša klasės lygiu, o kreipsiuos kaip į sadhaką. Kiek laiko tu jau užsiimi dvasine praktika?

K: Nuo vaikystės, kadangi mano šeima yra labai dvasinga; o be to dvasingumas yra mano hobis.
A: Labai gerai. Tačiau, tu vistiek dar esi vaikų darželio lygyje. Vienintelis kelias tau – atsikratyti savo proto-kūno tapatybės.

K: Aš suprantu visą tai intelektualiai, bet nepatiriu to, todėl atvykau į satsangą.
A: Ką turi galvoje sakydamas satsangą? Tai tik įprastas dvasinis žargonas. Nuo šios akimirkos turėk tvirtą įsitikinimą, jog “Aš esu Brahmanas, be jokio pavidalo, jokios formos, be jokių proto apibūdinimų. Aš esu sąmoningumo pasireiškimas.”

Tuomet suvoki, kad esi beformis, kad tau negalioja jokios kąstos ar įsitikinimai, nebelieka jokių sąvokų.

Mumukša yra darželyje, nors ir su dvasiniu polinkiu, tačiau išlieka tapatybė su kūnu-protu. Sadhaka yra tas, kuris atsitapatino nuo kūno-proto. Siddha yra tas, kuris įsitvirtino “Aš Esu” žinojime ir peržengė tai.

Šioje kelionėje, tu labai gerai supranti kur tu esi.

A: [Kalba su kitu žmogumi] Šio jauno vyro mama gulėjo mirties patale, bet aš jam užtikrinau, kad ji nemirs. Tai buvo kažkiek metų atgal, ir šiandien, ji vis dar gyva. Jo motina buvo tokia užtikrina savo mirtimi, jog net pati nusipirko savo mėgstamas gėles laidotuvėms. Aš liepiau jai atsistoti ir paruošti man arbatos. Tuo metu, mano požiūris buvo “Aš esu Brahmanas”; šiai dienai tokio požiūrio jau atsisakiau. Tada buvau tvirtai įsitikinęs, kad viskas, ką darysiu ar spręsiu įgaus formą. Šioje vietoje įvyko daug dalykų. Bhajanai skamba čia nuo 1932 metų. Aš buvau pirmasis Vanmali pastato nuomininkas.

[Buvo ir daugiau kalbų apie ten nutikusius stebuklus. Aplink Maharaj yra nutikę begalė stebuklų, bet jam niekada nerūpėjo kalbėti apie praeitį ar ateitį.]

A: Žmonės atvyksta čia tikėdamiesi išspręsti savo problemas, ir kai jų paklausiu kodėl čia atvykai, jie tiesiog išvardina jas. Aš jiems atsakau, “Tas faktas, kad jūs čia atvykote reiškia, kad jūsų problemoms lemta išsispręsti. Jūs galite keliauti.”

Dabar jūs visi atvykstate;
Kas veda jus čia?
Tai jūsų pačių esatis.

Jus traukia ši vieta, todėl kad savyje turite tam tikras savybes.
Jūs įsitvirtiname aukščiausioje būsenoje.

Tai nėra pasaulietinė trauka. Nei jūs, nei kas nors kitas žinote ką nors apie šią trauką. Ši trauka yra jums, kad jūs būtumėte savo amžiname būvyje, savo namuose. Kai yra ta trauka, jūs ateina čia.

K: Mokslininkai kalba apie “juodąsias skyles” į kurias patenka visa visata.
A: Tu esi tas Absoliutas, tu praryji visą visatą.

~ Guru Nisargadatta Maharaj – Sąmoningumas ir Absoliutas

Dievas yra tyras sąmoningumas, esantis kūne. Kai kūnas miršta, prana iškeliauja. Tačiau Atmanas niekur nejuda. Ar erdvė iš šio kambario persikelia į kitą kambarį? Ne, kadangi viskas yra jame. Kai sąmonė ir prana yra kartu, skausmas ir malonumas yra jaučiamas. Kai prana atsiskiria nuo sąmonės, skausmo ir malonumo patyrimų nebelieka. Kūnas yra pagamintas iš maisto. Ar tavo prigimtis yra maistas?

Kai tu prisimeni, jog esi sąmoningumas – Guru yra su tavimi. Įsivaizdavimas, kad tu esi žmogus yra nuodėmė. Tu neturi pradžios. Dievas atsiranda vėliau. Dievas turi Savo pradžią pirmapradėje majoje. Šis šaltinis neturi priežasties. (Dievas – pasireiškimas yra sukuriamas iš Absoliuto – to, kas neišreikšta)

Kai nėra kūno, tai nėra ir žodžių. Kai nėra žodžių, nėra ir pojūčio „Aš esu“ ar „Aš neesu“. Yra tokia eilutė: „Prieš viską yra sėkla, pojūtis „Aš esu“. Tikroji religija yra gyventi kaip Savastis. Jūs galite daryti ką tik norite, tačiau niekada netapatinkite savo sąmonės su kūnu. Sąmonė yra Sadguru. Atminkite, ryte kylantis budrumas yra šventas Dievo žvilgsnis. Atminkite tai, kai užsiimsite savo dienos darbais. Šventos Guru pėdos yra Guru judėjimas. Tai yra tikroji jūsų prigimtis.
Nėra skirtumo tarp to kuris kalba ir to kuris klausosi. (Juose veikia ta pati sąmonė) Kai sąmoningumas pasidaro tyras, jis atsiskleidžia.

Užkalbėjimai apvalo praną. Prana apvalo protą. Kai sąmonė pasidaro ypač tyra, kaip rezultatas tyro proto, ji atsiskleidžia savaime. Toks žmogus vadinamas džnaniu. Sąmoningumas, pojūtis „Aš esu“ yra Guru. Nesusitapatinkite su kūnu. Tai gali matyti erdvę, bet erdvė negali matyti sąmoningumo, nes ji atsiranda vėliau.

Tas, kuris veikia yra prana. Kai prana yra kūne, tuomet yra pažinimo kokybė. Tik palikus kūną ji tampa universali. Išgirdę tai jūs suprasite, kad mirtis yra klaidinga samprata. Penkių elementų kūnas yra sukurtas iš pirmapradės majos. Tačiau, mes neesame kūnas. Būkite tyloje ir medituokite į tą, kuris tai pažysta. Mantra yra duota tam, kad protas nurimtų.

Nirupana 78
Ketvirtadienis, Gruodžio 7, 1978
Šri Nisargadatta Maharaj

Mano veiksmuose nėra jokios prasmės. Dalykai nutinka taip kaip nutinka – ne todėl, kad aš kažką darau, o todėl kad aš esu ir tai nutinka. Iš tikrųjų niekas niekada nevyksta. Kai protas yra neramus, jis priverčia Šyvą šokti, kaip šoka mėnulis ant neramaus ežero paviršiaus. Visa tai klaidingi pavidalai.

…kad ir kokį vaidmenį turėčiau ar kad ir kuom užsiimčiau – aš išlieku tas, kas esu; “Aš esu” nepajudinamas, nesupurtomas, nepriklausomas.

Kai aš sakau “Aš esu” aš neturiu galvoje atskiros būtybės su kūnu kaip jos centru. Turiu omenyje būties visumą, sąmonės vandenyną, visą visatą to kas yra. Aš neturiu troškimų, nes esu amžinai.

Žodžiai išduoda jų tuštybę. Realybės negalima apibūdinti, ją reikia patirti. Negaliu rasti geresnių žodžių tam, ką žinau. Tai, ką sakau, gali pasirodyti juokinga. Bet tai, ką žodžiais bandau perduoti, yra aukščiausia tiesa. Viskas yra viena, kad ir kiek ginčytumės. Viskas yra daroma, kad patenkinti vieną šaltinį ir kiekvieno troškimo tikslas yra tai ką mes vadiname kaip “Aš esu”.

Lygiai taip pat, kaip saulė atsispindi milijardu rasos lašų, taip ir amžinybė kartojasi be galo. Kai kartoju: „Aš esu, Aš esu“, aš tiesiog tvirtinu ir iš naujo patvirtinu bet kada egzistuojantį faktą. Jūs pavargote nuo mano žodžių, nes nematote gyvos tiesos už jų. Kreipkitės į tai ir rasite visą žodžių ir tylos prasmę.

…Aš pasitikėjau savo Guru. Ką jis man sakė daryti, aš ir dariau. Jis nurodė koncentruotis į “Aš esu” – Aš taip ir padariau. Jis man pasakė, kad aš peržengiu bet kokį suvokimą ir įsivaizdavimą – Aš patikėjau. … Jūs galite pasirinkti bet kurį kėlią, kuris jums tinka; jūsų nuoširdumas nulems jūsų progreso greitį.

~Guru Nisargadatta Maharadž

Pin It