Vieni dirba su savimi, kiti daro tai retkarčiais, dar kiti – viso to nedaro. Vadinasi, vienų subtiliosios sistemos švaresnės, kitų – ne tokios švarios. Dėl to apsikabinimas (pabendravimas, susilietimas ypač fiziškai ir t.t.) su švaresniuoju tampa lengviausiu apsivalymo būdu purvinos auros šeimininkui. Šitaip jis „draugiškai“ prisiglaudęs savo emocijų ir minčių nešvarą į kito aurą ir čakras įmeta.
Nešvaros atsikratęs lengvesnis jaučiasi, o ją priėmusysis apsunksta ir nesupranta, kodėl jame staiga ima reikštis pyktis, nuoskauda ar kokia kita bjaurastis, kurios anksčiau nebuvo. Tada visa tai perdavęs žmogus, žiūrėk, užuot padėkojęs už apvalymą, ima stebėtis, kodėl tas, kuris šitiek daug su savimi dirba, nebesivaldo. Kuo daugiau stebisi ar net vėliau apkalba, tuo daugiau nešvaros į niekuo dėto žmogaus aurą primeta, todėl šis vis blogiau jaučiasi arba net gali susirgti.
Antropoteosofija 3 tomas
